ištriestblauzdis

ištriestblaũzdis, -ė smob. (2) Mrj, ištríestblauzdis (1) Alk, Grš,Vlkv menk. laibakojis, sudžiūvėlis: Toks ištriestblaũzdis nepakels maišo Skr. Žmogus ištriestblaũzdis, kurs silpnas J. Šita jauniausia mergiščia visai ištríestblauzdė Brt.